Apie bio-bibliografinį sąvadą „LITUANIA CHRISTIANA: jos puoselėtojai ir liudytojai“ / O kompedium bio-bibliograficznym „LITUANIA CHRISTIANA: twórcy i świadkowie”

Ištakos ir kontekstai

Lituania Christiana – tai biografinis-bibliografinis (bio-bibliografinis) žinynas. Jo idėja atremta į tradiciją, kurią trumpai išdėstysiu.

Vienas žymiausių Lietuvos knygotyrininkų ir bibliografų Vaclovas Biržiška (1884-1956 m.) tris paskutinius savo gyvenimo dešimtmečius paskyrė nacionalinės bibliografijos kūrimui, kurią pavadino Lietuvių bibliografija [d. 1] [d. 2] [d. 3] [d. 4]. Po ilgo ir kruopštaus darbo keliuose storuose tomuose jis užfiksavo absoliučią daugumą lietuviškų spaudinių iki 1914 m. Bibliografijos apvainikavimas buvo bio-bibliografinis žinynas, pavadintas Aleksandrynu [t.1] [t. 2] [t. 3]. Jame bibliografijoje išdėstytą medžiaga jis sugrupavo pagal autorius (gimusius iki 1842 m.) ir jiems parašė plačias biogramas. V. Biržiška užfiksavo 370 kūrėjų.

Išeivijoje pradėjus spausdinti Aleksandryno tomus, Lietuvos sovietinė valdžia 1960 m. pradėjo nacionalinės bibliografijos leidimą. Šio darbo spiritus movens buvo Antanas Ulpis (1904-1981 m.), kuris vadovavo Knygų rūmams (ten kaupti ir aprašinėti visi lituanistiniai spaudiniai) ir galėjo lengvai suformuoti bibliografų komandą. Numatyta suregistruoti visą Lietuvos ir lietuvišką spaudą iki 1940 m. Nutylint pirmtaką, sekta V. Biržiškos pėdomis – pasirinkta leisti storus bio-bibliografinius sąvadus. Darbas iš karto strigo dėl kompleksiškumo – buvo įtraukta 10 Lietuvos ir SSRS bibliotekų, bibliografai važinėjo į Lenkiją ir Vokietiją. Kita vertus, išleidimą trikdė faktas, jog senoji Lietuvos literatūra perdėm religinio pobūdžio. Dėl to keturi Lietuvos TSR bibliografijos tomai, fiksuojantys knygas lietuvių kalba iki 1904 m., pasirodė 1969-1990 m. laikotarpyje [t 1] [t. 1 pap.] [t. 2-1] [t. 2-2]. Į šiuos tomus įtraukta 545 autorių biobibliografijos.

1992 m. Knygų rūmai buvo integruoti į nacionalinę M. Mažvydo biblioteką ir virto šios bibliotekos skyriumi. Vietoj lauktino nacionalinės bibliografijos kūrimo pagreitėjimo sulaukta sulėtėjimo. Pvz. lietuviškų knygų bio-bibliografinis sąvadas už 1905-1917 m. pradėtas rengti apie 1970 m., bet išleistas tik 2006 [t. 3, kn. 1-2] ir 2023 m. [t. 3, kn. 3]. Dar 1960 metais nacionalinės bibliografijos kūrėjai nusprendė peržengti lietuviško nacionalizmo horizontą ir bibliografiją išplėsti įtraukiant visų Lietuvos tautų raštiją ir autorius. Iki šiol lėtai vyksta tik paruošiamieji darbai, o publika turi tenkintis tik nuosekliu lietuvių autorių lietuviškos kūrybos sąvadu.

Šie jau šimtmetį trunkantys nacionalinės bibliografijos kūrimo darbai, tiksliau jų neišbaigtumas ir lėtumas, ir buvo mano inspiracija pradėti Lituania Christiana. Be Aleksandryno ir Lietuvos bibliografijos tomų mano sumanymas neturi konteksto. Su jais Lituania Christiana įsipina į tradiciją.

Iš spaudinių visumos imami su krikščioniškomis tradicijomis susiję tekstai ir jie dėliojami apie asmenį. Minėtose bio-bibliografijose asmens biogramą bibliografai parašydavo patys. Šiuo atveju apsiriboju nuorodomis į enciklopedinius straipsnius. Asmeninės bibliografijos Lituania Christiana tinklalapyje interaktyvios, tad skaitytojui tekstai, kurie skaitmenizuoti, prieinami iš karto.

Teminė sudėtis

Į Sąvadą LITUANIA CHRISTIANA: jos puoselėtojai ir liudytojai įtraukiami:

autoriai, puoselėję ir populiarinę įvairias teologijos sritis: biblistikos, dogmatikos, moralės teologijos, pastoracijos teologijos, homiletikos, katechetikos, apologetikos, patrologijos, socialinio Bažnyčios mokymo, kanonų teisės etc.
filosofai, savo kūryboje svarstę religinius klausimus;
grožinės literatūros autoriai ir literatūrologai, darbavęsi religinės kultūros srityje;
pedagogai ir ugdytojai, darę įtaką religinio ugdymo tradicijoms;
istorikai, tyrinėję įvairių konfesijų istorijas ir rengę šaltinių publikacijas ar jų rinkinius;
krikščioniškąsias tradicijas rutulioję muzikai ar muzikologai;
religijotyrininkai, tyrinėję senąją baltų religiją ir jos sąveiką su krikščionybe;
dvasininkai ir krikščioniškąją kultūrą puoselėję pasauliečiai, palikę egodokumentikos pėdsaką - dienoraščius, laiškų rinkinius, atsiminimus, apmąstymus ir pan.

Teritorinė ir kalbinė autorių atranka

Į Sąvadą patenka krikščioniškąją kultūrą puoselėję įvairių konfesijų dvasininkai ir pasauliečiai, gyvenę ir kūrę:

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XVI–XVIII a.) lotynų, rusėnų, lenkų, lietuvių kalbomis;
XIX amžiaus „lietuviškose“ Kauno, Vilniaus ir Suvalkų gubernijose lenkų, lietuvių, baltarusių ir rusų kalbomis;
Lietuvos Respublikoje ir Vilniaus krašte (1918–1939) lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų kalbomis;
Lietuvoje nuo 1939 m. lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis;
Prūsijoje (XIV a. –1945 m.) vokiečių ir lietuvių kalbomis;
lietuviai ir lenkai išeiviai iš Lietuvos, nuo XVII a. įsikūrę Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje ar Australijoje

Sąvade visi autoriai skirstomi į keletą kategorijų ir jose pateikiami pagal abėcėlę (visų autorių abėcėlinė rodyklė):

Senosios Lietuvos autoriai (XVI-XIX a.)

"Senoji Lietuva" šiame sąvade susideda iš dviejų elementų. Pirma - tai Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (iki 1795 m.); antra - lietuviškos vyskupijos arba gubernijos 1795 – apie 1880 m. Į šią sąvado kategoriją papuola asnenys, kurie gimė arba ne epizodiškai gyveno šioje teritorijoje. Kai kuriais atvejais įtraukiami asmenys, kurie LDK laikotarpiu veikė Lenkijoje ar Ukrainoje (stačiatikių ir unitų vyskupai ar arijonų veikėjai), bet jų veikla turėjo įtakos Lietuvos realijoms.

Prūsijos lituanistika (XIV-XX a.)

Į „Prūsijos“ kūrėjų gretas papuola lietuvininkai ir Prūsijos vokiečiai, kurie savo kūryboje palietė lietuvišką tematiką.

moderniosios Lietuvos autoriai (nuo XIX a. II pusės)

„Modernioji Lietuva“ šiame sąvade prasideda nuo nacionalizmų suvešėjimo. Lietuvių tautos atveju – apytiksliai nuo 1880 m. Geografiškai tai dabartinė Lietuva. Iki I pasaulinio karo jai priklauso Vakarų Baltarusija ir Seinų kraštas. Visi kūrėjai, nepriklausomai nuo tautybės ir konfesijos, gimę arba ilgesnį laiką gyvenę šioje teritorijoje, papuola į šią kategoriją. Į ją įtraukiami visų tautų išeiviai iš šios teritorijos.

kitų šalių autorių lituanistika

Į šią kategoriją papuola daugiausia istorikai, kurie negyveno Lietuvoje ir aprašinėjo įvairius krikščionybės raidos aspektus.

krikščioniškos raštijos vertimai į lietuvių kalbą

Laisvai pasirenkami verstiniai religinio pobūdžio veikalai.

Biblijos vertimai

Dėl Biblijos svarbos religiniame gyvenime, kultūroje ir vertimų įvairovės ji išskiriama į atskirą kategoriją. Kol kas čia tekiami tik vertimai į lietuvių kalbą.

Periodika

Pristatomi visi leidinio numeriai su detaliais jų turiniais ir nuoroda į skaitmeną. Autorių vardai užrašomi pilni, ne vien tik pirma raidė. Užsieniečių pavardės atlietuvinamos. Jei straipsniai nepasirašyti ar pasirašyti slapyvardžiu, atkuriama autorystė.

atrankos ypatybės

Pirmiausia į sąvadą integruoju krikščionišką paveldą palikusius Aleksandryno ir Lietuvos bibliografijos veikėjus. Jų bibliografijos perkeliamos ir interaktyvuojamos. Kaip minėta, Aleksandryno veikėjai išsisemia su gimusiais 1841 m., o Lietuvos bibliografijos jauniausi veikėjai gimsta apie 1890 m. Nusistatau 100 metų senaties ribą. Taigi, Lituania Christiana jauniausi veikėjai gimsta 1924 metais, nes šias eilutes rašau 2024 m. rugsėjo mėn. Toks laiko atstumas grįstinas tuo, jog absoliuti dauguma gimusių iki tol jau mirę, jie susilaukę straipsnių įvairiose enciklopedijose, iššifruoti slapyvardžiai, išleisti autobiografiniai kūriniai, žinoma kur saugomi asmeniniai archyvai. Esu linkęs į pasirinktus 1924 m. žiūrėti kaip į nekaustantį riboženklį.

Autorius patenka į šį Sąvadą tuomet, kai daugiau nei pusė jo kūrybinio paveldo yra skaitmenizuota ir saugoma elektroninėse bibliotekose. Po to jo paveldo skaitmenizacija ir viešinimas tęsiami papildant bibliografinį sąrašą.

Sudarant konkretaus autoriaus bibliografiją pirmiausia analizuojama personalinė bibliografija. Jei ji nesudaryta, analizuojami įvairių bibliotekų katalogai ir sudaroma personalinė atskirų spaudinių bibliografija.

Atskiri spaudiniai pasirenkami skaitmenizuoti pirmiausia. Jei jie kokybiškai skaitmenizuoti ir viešai paskelbti, tuomet šioje bibliotekoje teikiamos nuorodos į jau sukurtas elektronines knygas.

Kitas etapas – autoriaus ar autorių grupių kūrybinio pėdsako paieška tęstiniuose leidiniuose. Jų peržiūra vykdoma de visu, pirmiausia analizuojant elektroninėje erdvėje esančius žurnalų komplektus. Lietuviškų skaitmenizuotų žurnalų sankaupos randamos ePaveldas ir spauda.org elektroninėse bibliotekose. Peržiūrėtinų tęstinių leidinių gausa lėtina ir komplikuoja asmeninių bibliografijų kūrimą. Be to, ne visi tęstiniai spaudiniai skaitmenizuoti, o tarp skaitmenizuotų yra nemažai labai prastos kokybės atvejų. Ypač tai pasakytina apie ankstyvąją ePaveldo produkciją, kuomet neretai skaitmenizuota iš mikrofilmų, o ne iš popierinių originalų. Periodiniai leidiniai šiame sąvade traktuojami kaip informacijos rezervuaras, iš kurio išrenkami straipsniai ir siejami su konkrečiais autoriais. Jei autoriaus straipsniai vėliau buvo sutelkti į monografijas ar straipsnių rinkinius, tuomet originalūs straipsniai sąvade nenurodomi, bet vietoj jų teikiamas rinkinio turinys.

Dauguma sąvade saugomų veikalų išspausdinta spaustuvėse, bet yra ir litografija bei mašinraščiu daugintų savilaidos kūrinių.

Laikraščių straipsniai į šiame Sąvade formuojamas bibliografijas neįtraukiami. Taip pat neįtraukiamos perdėm informacinio pobūdžio recenzijos.

Geneza i konteksty

Lituania Christiana to bio-bibliograficzny kompedium wpisujący się w wieloletnią tradycję litewskiej bibliografii. Jednym z jej najważniejszych twórców był Vaclovas Biržiška (1884–1956), który trzy dekady życia poświęcił tworzeniu narodowej bibliografii Lietuvių bibliografija (wydawaną w 1924-1939) Kulminacją jego prac był leksykon Aleksandrynas (wydany w 1960-1965), zawierający biogramy 370 autorów urodzonych przed 1842 rokiem.

Kontynuację tej tradycji podjęto w Instytucie Książki w 1960 roku pod kierunkiem Antanasa Ulpisa (1904–1981). W ramach projektu Bibliografii Litewskiej SRR katalogowano litewskie druki do 1940 roku. W czasach radzieckich powstały tylko cztery tomy, obejmujące książki wydane do 1904 roku oraz bio-bibliografie 545 autorów.

W 1992 roku Instytut Książki został włączony w struktury Narodowej Biblioteki im. Martynasa Mažvydasa. Zamiast oczekiwanego przyspieszenia prac nad narodową bibliografią nastąpiło jednak ich spowolnienie. Przykładem tego jest bio-bibliograficzny leksykon druków litewskich z lat 1905–1917, który rozpoczęto w latach 70-ych, a wydano dopiero w latach 2006 i 2023. Podjęto też próby rozszerzenia narodowej bibliografii o twórczość wszystkich narodów Litwy, jednak prace w tym zakresie pozostają w fazie zaczątkowej. W ogólności dostępne publikacje skupiają się głównie na twórczości litewskich autorów.

Prace nad narodową bibliografią, trwające ponad sto lat, a jednocześnie ich powolny postęp i niepełność, stały się inspiracją do stworzenia projektu Lituania Christiana. Jest on częścią tej tradycji i nawiązuje do dokonań Aleksandrynas oraz Bibliografii Litewskiej, które stanowią jego historyczny i metodologiczny fundament.

Zbiory tematyczne

W kompedium LITUANIA CHRISTIANA: jej twórcy i świadkowie uwzględniono:

autorów, którzy zajmowali się i popularyzowali różne dziedziny teologii, takie jak biblistyka, teologia dogmatyczna, teologia moralna, teologia pastoralna, homiletyka, katechetyka, apologetyka, patrologia, nauka społeczna Kościoła, prawo kanoniczne itp.;
filozofów, którzy w swojej twórczości poruszali kwestie religijne;
autorów literatury pięknej i literaturoznawców działających w obszarze kultury religijnej;
pedagogów i wychowawców, którzy wpłynęli na tradycje edukacji religijnej;
historyków badających dzieje różnych wyznań oraz publikujących źródła i ich zbiory;
muzyków i muzykologów rozwijających chrześcijańskie tradycje muzyczne;
religioznawców badających dawną religię Bałtów i jej interakcje z chrześcijaństwem;
duchownych i świeckich twórców chrześcijańskiej kultury, którzy pozostawili po sobie ego-dokumenty, takie jak dzienniki, zbiory listów, wspomnienia, rozważania itp.

Kryteria terytorialne i językowe

Do kompedium włączeni zostali duchowni i świeccy różnych wyznań, którzy rozwijali chrześcijańską kulturę i działali na następujących terenach:

Wielkie Księstwo Litewskie (XVI–XVIII w.) – w językach łacińskim, ruskim, polskim i litewskim;
Gubernie Kowieńska, Wileńska i Suwalska w XIX w. – w językach polskim, litewskim, białoruskim i rosyjskim;
Republika Litewska i Wileńszczyzna (1918–1939) – w językach litewskim, polskim, białoruskim i rosyjskim;
Litwa od 1939 r. – w językach litewskim, polskim i rosyjskim;
Prusy (XIV–1945) – w językach niemieckim i litewskim;
Emigranci litewscy i polscy z Litwy, którzy od XVII w. osiedlali się w Europie, Ameryce Północnej i Południowej oraz Australii.

Podział autorów

Autorzy są podzieleni na kilka kategorii i w ich ramach ułożeni alfabetycznie (spis alfabetyczny wszystkich autorów):

Autorzy dawnej Litwy (XVI–XIX w.)
Dawna Litwa w tym leksykonie obejmuje dwa elementy: Wielkie Księstwo Litewskie (do 1795 r.) oraz litewskie diecezje lub gubernie (1795 – ok. 1880). W tej kategorii znajdują się osoby urodzone lub dłużej zamieszkałe na tych terenach. W niektórych przypadkach uwzględniono osoby działające w Polsce lub na Ukrainie w okresie WKL (np. prawosławnych biskupów, unitów czy działaczy ariańskich), których działalność wpłynęła na realia litewskie.
Lituanistyka w Prusach (XIV–XX w.)
W tej kategorii znajdują się zarówno Litwini, jak i Niemcy z Prus, którzy w swojej twórczości poruszali tematykę litewską.
Autorzy nowoczesnej Litwy (od II połowy XIX w.)
Nowoczesna Litwa obejmuje okres od około 1880 r., kiedy zaczęły się rozwijać narodowe ruchy. Geograficznie oznacza to współczesne terytorium Litwy. Do tej kategorii zaliczają się wszyscy twórcy, niezależnie od narodowości i wyznania, urodzeni lub dłużej zamieszkali na tym terenie.
Lituanistyka autorów zagranicznych
W tej kategorii znajdują się głównie historycy, którzy nie mieszkali na Litwie, ale badali różne aspekty rozwoju chrześcijaństwa na tych terenach.
Tłumaczenia chrześcijańskich tekstów na język litewski
Swobodnie wybrane przekłady dzieł o charakterze religijnym.
Przekłady Biblii
Ze względu na znaczenie Biblii w życiu religijnym i kulturze tłumaczenia tego dzieła są wydzielone jako osobna kategoria. Na razie uwzględniono jedynie przekłady na język litewski.
Czasopisma
Zawartość poszczególnych numerów czasopism jest przedstawiona szczegółowo wraz z odnośnikami do cyfrowych wersji. Nazwiska autorów są podawane w pełnej formie. Jeśli artykuły są niepodpisane lub opatrzone pseudonimem, starannie przypisuje się autorstwo.

Zasady selekcji

Pierwszeństwo mają autorzy związani z chrześcijańskim dziedzictwem, opisani w Aleksandrynas oraz tomach Bibliografii Litewskiej. Ich bibliografie są przenoszone i aktualizowane w wersji interaktywnej.

Jak wspomniano, Aleksandrynas obejmuje osoby urodzone do 1841 roku, a najpóźniejsi autorzy z Bibliografii Litewskiej urodzili się około 1890 roku. Z tego względu w Lituania Christiana przyjęto granicę 100 lat – najmłodsi autorzy urodzili się w 1924 roku (obecny tekst powstał we grudniu 2024 roku). Granica ta pozwala uwzględnić autorów, których dzieła są już zdigitalizowane, a ich biografie opisane w encyklopediach.

Autor jest uwzględniany w leksykonie, jeśli większość jego twórczości została zdigitalizowana i jest dostępna w bibliotekach elektronicznych.

Metody pracy nad bibliografią

Przy tworzeniu bibliografii konkretnego autora w pierwszej kolejności analizuje się istniejące bibliografie personalne. Jeśli ich brak, przeszukuje się katalogi różnych bibliotek, tworząc osobistą bibliografię autora.

Na potrzeby cyfryzacji w pierwszej kolejności wybiera się poszczególne druki, które są publikowane w formie cyfrowej. Następnie przeszukuje się czasopisma, głównie te, które zostały zdigitalizowane i są dostępne online, np. na platformach ePaveldas i spauda.org.

Artykuły prasowe nie są włączane do bibliografii, podobnie jak recenzje i artykuły o charakterze informacyjnym.