Apie Sąvadą „LITUANIA CHRISTIANA: jos puoselėtojai ir liudytojai“

Teminė sudėtis

Į Sąvadą „LITUANIA CHRISTIANA: jos puoselėtojai ir liudytojai“ įtraukiami:

autoriai, puoselėję ir populiarinę įvairias teologijos sritis: biblistikos, dogmatikos, moralės teologijos, pastoracijos teologijos, homiletikos, katechetikos, apologetikos, patrologijos, socialinio Bažnyčios mokymo, kanonų teisės etc.
filosofai, savo kūryboje svarstę religinius klausimus;
grožinės literatūros autoriai ir literatūrologai, darbavęsi religinės kultūros srityje;
pedagogai ir ugdytojai, darę įtaką religinio ugdymo tradicijoms;
istorikai, tyrinėję įvairių konfesijų istorijas ir rengę šaltinių publikacijas ar jų rinkinius;
krikščioniškąsias tradicijas rutulioję muzikai ar muzikologai;
religijotyrininkai, tyrinėję senąją baltų religiją ir jos sąveiką su krikščionybe;
dvasininkai ir krikščioniškąją kultūrą puoselėję pasauliečiai, palikę egodokumentikos pėdsaką - dienoraščius, laiškų rinkinius, atsiminimus, apmąstymus ir pan.

Teritorinė ir kalbinė autorių atranka

Į Sąvadą patenka krikščioniškąją kultūrą puoselėję dvasininkai ir pasauliečiai, gyvenę ir kūrę:

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XVI–XVIII a.) lotynų, rusėnų, lenkų, lietuvių kalbomis;
XIX amžiaus „lietuviškose“ Kauno, Vilniaus ir Suvalkų gubernijose lenkų, lietuvių, baltarusių ir rusų kalbomis;
Lietuvos Respublikoje ir Vilniaus krašte (1918–1939) lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų kalbomis;
Lietuvoje nuo 1939 m. lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis;
Prūsijoje (1326–1945 m.) vokiečių ir lietuvių kalbomis;
lietuviai ir lenkai išeiviai iš Lietuvos, nuo XVII a. įsikūrę Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje ar Australijoje

Sąvade visi autoriai skirstomi į keletą kategorijų ir jose pateikiami pagal abėcėlę (visų autorių abėcėlinė rodyklė):

♦ ♦ ♦

Į šį Sąvadą autoriai patenka be išankstinio plano. Sudarytojas laisvai pasirenka konkretų autorių, atsižvelgdamas į jo kūrybinio paveldo prieinamumą elektroninėse, viešose ir privačiose bibliotekose bei galimybes pristatyti ir skaitmenizuoti jo paveldą.

Autorius patenka į šį Sąvadą tuomet, kai daugiau nei pusė jo kūrybinio paveldo yra skaitmenizuota ir saugoma elektroninėse bibliotekose. Po to jo paveldo skaitmenizacija ir viešinimas tęsiami papildant bibliografinį sąrašą.

Sudarant konkretaus autoriaus bibliografiją pirmiausia analizuojama personalinė bibliografija. Jei ji nesudaryta, analizuojami įvairių bibliotekų katalogai ir sudaroma personalinė atskirų spaudinių bibliografija.

Atskiri spaudiniai pasirenkami skaitmenizuoti pirmiausia. Jei jie kokybiškai skaitmenizuoti ir viešai paskelbti, tuomet šioje bibliotekoje teikiamos nuorodos į jau sukurtas elektronines knygas.

Kitas etapas – autoriaus ar autorių grupių kūrybinio pėdsako paieška tęstiniuose leidiniuose. Jų peržiūra vykdoma de visu, pirmiausia analizuojant elektroninėje erdvėje esančius žurnalų komplektus. Lietuviškų skaitmenizuotų žurnalų sankaupos randamos ePaveldas ir spauda.org elektroninėse bibliotekose. Peržiūrėtinų tęstinių leidinių gausa lėtina ir komplikuoja asmeninių bibliografijų kūrimą. Be to, ne visi tęstiniai spaudiniai skaitmenizuoti, o tarp skaitmenizuotų yra nemažai labai prastos kokybės atvejų. Ypač tai pasakytina apie ankstyvąją ePaveldo produkciją, kuomet neretai skaitmenizuota iš mikrofilmų, o ne iš popierinių originalų. Periodiniai leidiniai šiame sąvade traktuojami kaip informacijos rezervuaras, iš kurio išrenkami straipsniai ir siejami su konkrečiais autoriais. Jei autoriaus straipsniai vėliau buvo sutelkti į monografijas ar straipsnių rinkinius, tuomet originalūs straipsniai sąvade nenurodomi, bet vietoj jų teikiamas rinkinio turinys.

Dauguma sąvade saugomų veikalų išspausdinta spaustuvėse, bet yra ir litografija bei mašinraščiu daugintų savilaidos kūrinių.

Laikraščių straipsniai į šiame Sąvade formuojamas bibliografijas neįtraukiami. Taip pat neįtraukiamos perdėm informacinio pobūdžio recenzijos.