„Lituania Christiana“ vykdytojai

PAVELDAS.katalikai.lt IT sprendimas – Katalikų interneto tarnybos. 

Sąvado „Lituania Christiana“ autorius – dr. Kęstutis RAŠKAUSKAS, k.raskauskas@gmail.com
Senųjų ir retųjų spaudinių tvarkytojas (Kauno kunigų seminarijos biblioteka)
Archyvaras (Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas)
Lietuvos mokslo tradicijų istorikas (Vytauto Didžiojo universitetas)

Opiekun starodruków i rzadkich publikacji (Biblioteka Seminarium Duchownego w Kownie)
Archiwista (Archiwum Kurii Archidiecezji Kowieńskiej)
Historyk tradycji naukowych Litwy (Uniwersytet Witolda Wielkiego)

Apie Sąvado autorių

Kęstučiui Raškauskui bakalauro, magistro ir daktaro laipsniai suteikti 1995, 2007 ir 2014 m. Vytauto Didžiojo universitete. Pagrindinės tyrimų sritys, kuriose paliktas pėdsakas – lietuviško nacionalizmo raiška bažnytiniame gyvenime Vilnijoje XIX–XX a. sandūroje, avangardizmo ir politikos santykis tarpukario Lietuvoje, sovietinės Lietuvos inteligentijos tapatybė, Lietuvos bibliotekų ir kultūrinio paveldo likimai, Londono lietuvių istorija, Vytauto Didžiojo universiteto istorija. Šalia darbo universitete ir mokyklose dirbta ir dirbama Kauno apskrities viešojoje ir Martyno Mažvydo Lietuvos nacionalinėje, Kauno kunigų seminarijos bibliotekose bei Kauno arkivyskupijos kurijos archyve. Ten sukaupta ir kaupiama patirtis įgalino šį asmeninį projektą. 

O autorze kompedium

Kęstutis Raškauskas uzyskał tytuły licencjata, magistra i doktora w latach 1995, 2007 i 2014 na Uniwersytecie Witolda Wielkiego. Główne obszary badań, w których dotąd pozostawił ślad, to: wyraz litewskiego nacjonalizmu w życiu kościelnym na Wileńszczyźnie na przełomie XIX i XX wieku, relacja między awangardyzmem a polityką w międzywojennej Litwie, tożsamość inteligencji w czasach sowieckiej Litwy, losy litewskich bibliotek i dziedzictwa kulturowego, historia litewskiej społeczności w Londynie oraz historia Uniwersytetu Witolda Wielkiego. Obok pracy na uniwersytecie i w szkołach, autor pracował i nadal pracuje w Bibliotece Publicznej Okręgu Kowieńskiego, Litewskiej Bibliotece Narodowej im. Martynasa Mažvydasa, Bibliotece Seminarium Duchownego w Kownie oraz w Archiwum Kurii Archidiecezji Kowieńskiej. Zgromadzone tam doświadczenie umożliwiło realizację tego osobistego projektu.