Bibliografinio aprašo elementai

Trumpas autoriaus pristatymas

Šalia autoriaus vardo, pavardės ir gyvenimo datų teikiama nuoroda į straipsnį, esantį „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ VLE, „Mažosios Lietuvos enciklopedijoje“ MLE,  arba Vikipedijoje Wik, į Lietuvos universiteto 100-mečiui skirtos parodos puslapius 100, išimties tvarka – į Encyclopedia.com Enc.

Kiekvieno autoriaus kūryba suskirstyta į penkias dalis:

I. Bibliografijos arba biobibliografijos.

II. Autoriaus egodokumentikos – dienoraščių, laiškų, atsiminimų, gyvenimo aprašymų, autobiografinių esė. Dauguma jų publikuota, bet dedamos nuorodos ir į skaitmenizuotus rankraščius ir jų transkripcijas.

III. Autoriaus kūrybinio paveldo – monografijų, stambesnių straipsnių, nepublikuotų kūrinių. Dalis į sąvadą patekusių autorių paliko šimtus didesnių ar mažesnių kūrybinių ženklų. Tokiais atvejais daroma subjektyvi atranka, išskiriant svarbiausius. Dažniausiai atsisakoma nurodyti publicistinius straipsnius, recenzijas ir periodikoje skelbtą grožinę kūrybą. Kūrybinė visuma pateikiama I dalyje dedamoje bibliografijoje, jei tokia yra sudaryta. Kai kurių autorių kūryba skirstoma į monografijas (III.1) ir straipsnius (III.2).

IV. Autoriaus sudaryti ir redaguoti šaltinių rinkiniai. Dažniausiai tai istoriniai šaltiniai, liturginiai tekstai, tautosakos rinkiniai.

V. Knygos ir straipsniai apie kūrėją. Knygos arba straipsnių rinkiniai fiksuojami visi. Straipsniai nurodomi tik skaitmenizuoti ir viešai prieinami mokslinėse duomenų bazėse (daugiausia Lituanistika.lt) arba žurnalų archyvuose. Dauguma jų yra paskelbti per pastaruosius porą dešimtmečių. Jei pristatomo autoriaus kūryba gausiai analizuota, išskiriama V.1 (monografijos) ir V.2 (straipsniai).

♦ ♦ ♦

Sąvade nuorodos dedamos tik į tokius skaitmenizuotus kūrinius, kurie saugomi bibliotekose, nereikalaujančiose išankstinių registracijų ir iš kurių parsisiuntimas neapmokestinimas.

Nuorodos dedamos prieš monografiją ar straipsnį. Sąvade panaudotos elektroninių knygų bibliotekos žymimos dviejų raidžių santrumpa. Plačiau: eBibliotekų ŽENKLAI

Bibliografiniame knygų ir straipsnių apraše pagrindiniai elementai yra autorystė, pavadinimas, leidimo vieta, leidykla, metai, puslapių skaičius. Šie elementai atskiriami kableliais, taškais ar brūkšneliais. Tačiau nesutariama, kaip šie elementai turi sąveikauti, todėl egzistuoja daug šių elementų išdėstymo variantų. Šiame sąvade laikomasi Tarptautinio standartinio bibliografinio aprašo (ISBD) normų, kurias plėtoja Tarptautinė bibliotekinių asociacijų federacija. Šios normos išverstos į lietuvių kalbą (ISBD: Tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas. Jungtinė laida, 2013) ir prieinamos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos elektroninių išteklių archyve (http://eia.libis.lt/index.php).

Pabrėžtina, jog kuriant sąvado įrašus šios normos traktuojamos kaip rekomendacijos ir jų laikomasi tik siekiant išlaikyti įrašų formos vientisumą. Bibliografinių įrašų atvaizdavimui internetiniame puslapyje reikia papildomų modifikacijų. Svarbiausia iš jų yra spaudinių naujų leidimų ir vertimų žymėjimas. Tam naudojamas specialus ženklas → , kuris dedamas prieš naują leidimą ar vertimą. Ne visi populiarių veikalų ar vadovėlių perleidimai nurodomi – dažniausiai nurodomas tik pirmas ir paskutinis leidimas, pažymint kelintas tai leidimas.