I: Bibliografija

• IA Eretas, Juozas. Lektorius Juozas Ambrazevičius [bibliografija]. In: Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. III. 1939 (1940), p. 486–487.
• IA Pakalniškienė, Loreta. Juozas Brazaitis. Biobibliografija. In: Tarp knygų, 2003, nr. 12, p. 25–30.

II: Autobiografika

• Ugninis stulpas. 25 metai be Juozo Brazaičio: laiškai, dokumentai, liudijimai / sudarytojas ir redaktorius Vidmantas Valiušaitis. – Kaunas: ,,Į laisvę'' fondo Lietuvos filialas, 2000. – 581 p.

III: Kūryba

• IA Ambrazevičius, Juozas. Literatūros teorija: poetika: vadovėlis vidurinėms ir aukštesniosioms mokykloms. – Kaunas: Sakalas, 1930. – 123, 54 p.
  • Ambrazevičius, Juozas. Literatūros teorija: poetika: vadovėlis vidurinėms ir aukštesniosioms mokykloms. – 4–as leidimas. – Kaunas: Sakalas, 1938. – 174 p.
• Ambrazevičius, Juozas; Grinius, Jonas; Vaičiulaitis, Antanas. Visuotinės literatūros istorija: vadovėlis aukštesniosioms mokykloms:

D. 1. – Kaunas: "Sakalo" b–vės leidinys, 1931. – 264 p.

D. 2. – Kaunas: "Sakalo" b–vės leidinys, 1932. – 304 p.

• Ambrazevičius, Juozas; Grinius, Jonas; Vaičiulaitis, Antanas. Visuotinė literatūra. – 4–as leidimas

IA D. 1. –  Kaunas: Valstybinė leidykla, 1942. – 268 p.

IA D. 2. – Kaunas: Valstybinė leidykla, 1942. – 328 p.

• IA Ambrazevičius, Juozas. Vaižgantas: apmatai kūrybos studijai. – Kaune: Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos–filosofijos fakultetas, 1936. – 190 p.
  • Perspausdinta: Brazaitis, Juozas. Raštai. T. 1. – Chicago: Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1980, p. 19–246.
• IA Ambrazevičius, Juozas. Lietuvių rašytojai: literatūriniai straipsniai. – [Kaunas]: Šv. Kazimiero draugija, [1938]. – 326 p.  (Šv. Kazimiero draugijos leidinys, nr. 693). Turinys: Žmogus ir žodis tautos kūryboje (1938); Tautinės minties naujinimas: Daukantas lietuvių tautinės sąmonės evoliucijoj (1936); Tautinei minčiai dirvos ruošimas: Gyvasis Motiejus Valančius (1935); Atspara prieš naujienybes: Baranausko prieštaravimo galia (1935); Tautinės minties pagrindimas: Pietario istoriosofinės nuotrupos (1937); Atgimstančios Lietuvos herojinė dvasia: Maironio lyrikos sociologija (1932); Visuomeninių interesų persvara: Gabrielė Petkevičaitė–Bitė (1931); Religinės minties užuomazga: Maironio vieta lietuvių religinėj literatūroj (1933); Religinės sąmonės brendimas: Jakštas visuomenėje ir literatūroje (1936); Rašytojo palūžimas: Lazdynų Pelėdos melodramai (1936); Rašytojo išsivadavimas: Biliūnas laiškuose (1937); Išsivadavimo problema kūryboje: J. Lindė–Dobilas (1934); Naujosios lietuvių literatūros linkmės (1936); Formos problema naujojoj lietuvių literatūroj (1936); Beletristo žodis: Pietario stiliaus analizės eksperimentas (1932); Publicisto žodis: A. Smetonos stilius (1934); Poeto žodis: Brazdžionio ieškotasis ir surastasis (1938); Kompozicijos problema beletristikoj: Š. Raganos „Irkos tragedija“ (1931).
• Ein kleines Volk wird ausgeloescht, Braune und rote Staatspolizei am Werk. Die tragaedie Litauens / N. E. Sūduvis. – Zuerich: Thomas – Verlag Zuerich, 1947. – 99 p.
• Vienų vieni. Dvidešimt penkerių metu rezistencijoje / N. E. Sūduvis. – Brooklyn: Į Laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1964. – 424 p.
  • Perspausdinta: Brazaitis, Juozas. Raštai. T. 6. – Chicago: Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1985, p. 8–416.
• Allein, ganz allein, Widerstand am baltischen Meer /  N. E. Suduvis. – New Rochell: Freunde der Litauischen Front in Europa, 1964. – 134 p. [Vienų vieni santrauka]
• Brazaitis, Juozas. Raštai:

IA T. 1: Tumas–Vaižgantas, Dambrauskas–Jakštas, Donelaitis, Daukantas, Valančius, Baranauskas, Pietaris. – Chicago: Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1980. – 551 p. Turinys: Vaižgantas: apmatai kūrybos studijai [monografija] (1936); Vaižgantiška kūryba (1933); Juozas Tumas–Vaižgantas (1965); Jakšto ir Vaižganto jungas (1939); Religinės sąmonės brendimas: Jakštas visuomenėje ir literatūroje (1936); Lietuvių tautos paskyrimas Jakšto supratimu (1938); Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas (1930); Jakštas kaip poetas ir kritikas (1954); Donelaitis praeityje ir dabartyje (1964); Kristijono Donelaičio pėdomis (1964); Būrų tautos poetas (1940); Donelaičio „Metai“ (1955); Metų leidimai (1940); Kristijonas Donelaitis (1972); Tautinės minties naujinimas: Daukantas lietuvių tautinės sąmonės evoliucijoj (1936); Tautinei minčiai dirvos ruošimas: Gyvasis Motiejus Valančius (1935); Motiejus Valančius (1965); Atspara prieš naujienybes: Baranausko prieštaravimo galia (1935); Vyskupo Baranausko religinės giesmės (1935); Antanas Baranauskas (1970); Tautinės minties pagrindimas: Pietario istoriosofinės nuotrupos (1937); Beletristo žodis: Pietario stiliaus analizės eksperimentas (1932); Pirmoji lietuvių istorinė apysaka (1937); Vincas Pietaris (1960).

IA T. 2: Nuo Maironio iki Brazdžionio (septyniolika rašytojų). – Chicago: Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1981. – 568 p. Turinys: Jonas Mačiulis–Maironis; Maironio asmenybės portretas (1943); Maironio religinė poezija (1932); Religinės minties užuomazga: Maironio vieta lietuvių religinėj literatūroj (1933); Atgimstančios Lietuvos herojinė dvasia: Maironio lyrikos sociologija (1932); Maironis priešais socialinį klausimą (1938); Maironio metai (1941); Maironis ir Lietuva (1957); Su jaunąja Lietuva (1952); Maironio baladės (1966); Jonas Mačiulis–Maironis (1959); Pavasario balsų leidimai (1940); Monografija apie Maironį [Vandos Zaborskaitės veikalo „Maironis“ recenzija) (1969); Visuomeninių interesų persvara: Gabrielė Petkevičaitė–Bitė (1931); Gabrielė Petkevičaitė–Bitė (1960); Kazimieras Pakalniškis — dėdė Atanazas (1960); Rašytojo palūžimas: Lazdynų Pelėdos melodramai (1936); Sofija Pšibiliauskienė (1961); Marija Lastauskienė (1961); Išsivadavimo problema kūryboje: J. Lindė–Dobilas (1934); Publicisto žodis: A. Smetonos stilius (1934); Marijos Pečkauskaitės raštų prasmė šiandien (1961); Kompozicijos problema beletristikoj: Š. Raganos „Irkos tragedija“ (1931); Marija Pečkauskaitė–Šatrijos Ragana (1930); Marija Pečkauskaitė (1960); Šatrijos Raganos „Sename dvare“ (1928); Šatrijos Raganos „Raštai“ III (1928); Šatrijos Raganas „Raštai“ IV (1929); Rašytojo išsivadavimas: Biliūnas laiškuose (1937); Krėvės padavimai (1948); Animizmas V. Krėvės „Likimo keliuose“ (1929); V. Krėvės „Raštai“ VIII (1930); Jurgis Savickis (1953); Faustas Kirša (1940); Fausto Kiršos „Tolumos“ (1948); Putinas – lietuvių poetas nelaisvėje (1956); Altorių šešėly (1933); Putino lyrikos studija (1932); V. Jocaitis: Bedieviai kunigų seminarijoje (1936); Jungiantis žmogus. Stasiui Santvarui 50 metų (1952); Santvaras teatre ir poezijoje (1962); Ir Stasys Santvaras perkopė 70 slenkstį (1972); Santvaro „Atidari langai“ (1959); Vincas Ramonas ir visuomenė (1965); Vincas Ramonas (1965); V. Ramono „Miglotas rytas“ (1960); Antanas Vaičiulaitis – estetinio realizmo kūrėjas (1947); „Vidudienis kaimo smuklėje“ [rec.] (1933); „Kur bakūžė samanota“ [rec.] (1948); Antano Vaičiulaičio Rinktinė (1955); Poeto žodis: Brazdžionio ieškotasis ir surastasis (1938).

IA T. 3: Literatūros baruose; Knygų vertinimai; Tautosaka. – Chicago: Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1982. – 568 p. Turinys: Žmogus ir žodis tautos kūryboje (1938); Naujosios lietuvių literatūros linkmės (1936); Formos problema naujojoj lietuvių literatūroj (1936); Ideologinių grupių santykiai Aušros ir Varpo gadynėje (1939); Laureatų akivaizdoj (1948); Nepriklausomos Lietuvos literatūra (1968); Literatūra spaudos draudimo laikais (1968); Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (1957); Nietendencyjna literatūra litewska (1934); Letteratura (1951); Knygų vertinimai: Baltrušaičio lietuviškasis palikimas (1948); P. Naujokaičio „Lietuvių literatūra“ (1949); J. Jankaus „Naktis ant morų“ (1949); „Bronius Kazys Balutis“ (1952); „Lietuva“ (politikos žurnalas) (1952); Č. Grincevičiaus „Vidurnakčio vargonai“; P. Jurkaus „Pavasaris prie Varduvos“ (1954); Dr. S. Aliūno sutaisyti Valerijono lašai (1954); Išparduotoji knyga [Raštikio atsiminimai] (1956); K. Bradūno „Morenų ugnys“ (1958); K. Bradūno „Donelaičio kapas“ (1971); L. Andriekaus „Saulė kryžiuose“ (1960); L. Andriekaus „Po Dievo antspaudais“ (1969); Šventinis vizitas mano bičiulėms (1961); Tris knygas paskaičius (1963); Antano Jasmanto poezija (1965); M. Vilties „Neparašyti laiškai“; M. Saulaitytės „Kai mes nutylam“ (1968); „Lietuvių literatūra svetur“ (1969); K. Grigaitytės „Trapus vakaras“ (1969); V. Bogutaitės „Lietus ir laikas“ (1969); V. Šlaito „Aguonų gaisras“ (1969); „Tiltai ir tuneliai“ (1969); „Šiuolaikinės lietuvių literatūros bruožai“ (1969); Jie grįžo į nepriklausomybės priešaušrį ir rytmetį (1971); Lietuvių poezija III (1971); „Vėjas lekia lyguma“ (1971); Rabindranath Tagore „Namai ir pasaulis“ (1925); A. Vienuolio „Raštai“ III (1926); A. Vienuolio „Raštai“ IV (1928); A. Vienuolio „Viešnia iš šiaurės“ (1933); J. Grušo „Ponia Bertulienė“ (1928); J. Grušo „Karjeristai“ (1935); J. Paukštelio „Vidurnakčio baladė“ (1929); K. Inčiūros „Fatima burtininkė“ (1929); M. Vaitkaus „Iš įvairių pasaulių“ (1929); „Kirčiuota lietuvių kalbos chrestomatija“ (1929); V. Butlerio „Už ką?“ (1930); „Rakšties rakštys“ (1930); „Granitas“ (1930); „Darbui ir dienos“ (1930); P. Kubiliaus „Tarp betoninių sienų“ (1930); Rudens lyrika (1931); J. Ereto „Vokiečių literatūros istorija I“ (1931); F. A. Ossendowskio „Leninas“ (1932); „Jaunojo Verterio kančios“ (1932); V. Jungferio „Hinter den Seen“ (1932); K. Šakenio „Auszra ir jos gadynė“ (1933); V. Ruokio „Per Europą...“ (1933); De La Brėte „Mano dėdė ir mano klebonas“ (1934); V. Maciūnas „Lituanistinis sąjūdis XIX a. pradžioje (1939); Tautosaka: Iš naujosios lietuvių tautotyros raštų užsienyje (1932); Tautosakos literatūrinis perdirbimas ir sekimas (1933); Tautosakos autoriaus problema (1934); Metmenys pasakos poetikai (1934); Karys ir karas literatūroje (1935); Savęs beieškant tautosakoj (1935); Lietuvių liaudies pasakojimai (1937); Tautosaka mokykloje (1940); Lietuvių dainos; „Atlantis“ (1925); „Vilniaus padavimai“ (1931); „Mūsų pasakos“ (1934); „Lietuviškos eilėdaros kūrimosi raida“ (1934); „Musique et chanson populaires“ (1935); „Tautosakos darbai I“ (1936); „Tautosakos darbai II“ (1937); „Tautosakos darbai IV“ (1938); „Liudo Rėzos dainos“ (1938); J. Balio „Lietuvių liaudies pasaulėjauta“ (1967).

IA T. 4: Kultūros rūpesčiai; kultūrininkai, teatras; mokyklos klausimais. – Chicago: Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1983. – 563, [2] p. Turinys: „Estetiškoji“ tautų charakteristika (1931); Dėl literatūros siaurumo ar lėkštumo (1934); Literatūros paradas (1938); Dvasinis lietuvio veidas nepriklausomoj Lietuvoj (1938); Kai kam nepageidaujamas liudininkas (1938); Ties literatūros balansu (1939); Estetikos temomis (1939); Liaudies vardu: Iš literatūrinių pastabų (1940); Rašytojas tremtinių bendruomenėje (1946); Kūrybos vaidmuo šiandien (1947); Lietuva vaizduose (1955); Kultūros kelias nepriklausomoje Lietuvoje (1960); Ar lietuvis menininkas turi liktis ištikimas (1960); Lietuvių charakterio vertybės (1961); Tarp dviejų pasaulių [apie J. Eretą] (1972); Akademija tautos kryžkelėse (1974); Dešimt metų kultūros baruose „Židinys“] (1935); „Naujoji romuva“ (1960); Jonas Basanavičius: Lietuvos legenda ir jos kūrėjas (1937); Martyno Jankaus jubiliejui (1933); Aušrininkas Ksaveras Vanagėlis (1938); Adolfas Sabaliauskas – Žalia Rūta (1933); Stasys Šalkauskis Lietuvių tautinės misijos raidoje (1971); Šalkauskis pataria ir šiandien (1954); Dovas Zaunius: Upė tekėjo pro Rokaičius (1965); Kazys Pakštas: Dinamiškasis asmuo mūsų visuomenėj (1953); Juozas Eretas. Tarp dviejų tėvynių (1972); Juozas Eretas. Nekapituliuojanti plunksna (1972); Jonas Motiejus Bačiulis: Dzūkijos ąžuolas Amerikos žemėje (1974); Jurgis Steponaitis: Jaunimo organizatorius (1928); Jonas Grinius: vienam iš penkiasdešimt (1952); Jonas Grinius: be baimės ir svyravimo lietuviškose pozicijose (1962); Dr. Jonui Griniui 70 metų (1972); Pranas Dielininkaitis: „Tau pritiktų politika“ (1947); Ignas Skrupskelis: apie veikalą ir autorių (1967); Ignas Skrupskelis: penkerių metų mirties sukakčiai!?) (1948); Juozas Prunskis: vienas iš laikraštininkų (1957); Stasys Yla: dvasinio dinamizmo nešėjas (1958); Stasys Yla: naujas kunigas (1968); Antanas Maceina: 50 metų sukaktis (1958); Antikristas ir prisikėlęs Kristus (1964); A. Maceina dešimtmečiais pralenkė savo laikus (1968); Komunizmas – ar gali sugyventi su krikščionybe? (1969); Zenonas Ivinskis (1958); Adolfas Damušis: tradicijų ir pažangos žmogus (1958); Adolfo Damušio 60 metų sukaktis (1968); Pranas Padalis: rezistencinės generacijos žmogus (1974); Pranas Padalis. Iš perspektyvos: Savos generacijos fone (1974); Juozas Girnius: žmogus, supratęs laiko tėkmę (1965); Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir rezistentas (1969); Juozas Lukša: vienas svarbiausių partizanų vadų (1969); Teatras prieš srovę, ar pasroviui (1936); Lietuvos teatro sukaktis (1956); Vakarykštė „Prisikėlimo“ premjera (1936); „Diplomatai“ (1937); Įsidėmėtinas mokyklų klausimo išsprendimas Olandijoje (1928); Visuomeninės kultūros kasdieninis reikalas (1932); Kelias į mokyklų reformą (1933); Per tvanki mokyklinė rugiapjūtė (1937); Mokyklinių varžybų balansas (1937); Mokyklinių varžybų karštyje (1937); Po mokyklinių pabaigtuvių (1938); Kelyje į ateitį (1937); Ateina naujas žmogus (1938); Lietuva padidėjo (1938); Literatūra ir mokykla (1941); Mokyklos ir mokytojo uždaviniai tremtyje (1947); Kai tėvynė yra tremtinio mintyse (1948); Vom Geiste der litauischen Studentschaft (1939).

IA T. 5: Religinės reflekcijos, lietuviai be Tėvynės, visuomeniniai rūpesčiai, ano meto aktualijos, laiškai iš kelionių, papildymai. – Chicago: Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1984. – 547 p. Turinys: Prisikėlimas (1940); Dvi karalystės (1952); Artimo meilė visuomeniniam veikime (1960); Amerika slenkstyje (1964); LKB Kronika I (1974); Etinio momento vaidmuo; Kultūrinis lietuvių aktyvumas (1947); Apie kultūros reikalą tremtyje (1948); Antras veiksmas prasidėjo (1949); Budėjimas naktyje (1954); Pavargimo grėsmė (1954); Birželio 14 dienos proga (1951); Srovė ir uola (1953); Nepasaulėžiūrinės diferenciacijos keliu? (1954); Rytai ir Vakarai mumyse (1956); Vienybė, iliuzija, utopija (1957); Jėgos ir aukos dvasia kariuomenėje (1957); Laisvinimo problemos (1959); Žmonės ir idealai laiko tėkmėje (1960); Koegzistencijos Babelis (1955); Politinės raidos metinis (1956) balansas (1957); Nuo šaltojo karo į „Naująjį pasaulį“ (1963); Pagal naująjį planą I: Senieji meisteriai naujoje dirbtuvėje (1964); Pagal naująjį planą II: Realistinės pažiūros Rytų Europos politikoje (1964); Pagal naująjį planą III: Didžioji kliūtis – opinija (1964); Į rimtus dalykus su visu rimtumu (1937); Dviejų kultūrų susikirtime (1937); XX (1938); Linkmės (1938); Brito mostas (1938); Jie ir mes (1939); Blaivieji balsai iš anapus (1939); Jungiantieji pradai (1939); Svečiai rašytojai (1939); Tylusis darbas anapus jūrų (1939); Tautos jungtis (1939); Dvidešimtą kartą (1939); Paaktualėjusi Bažnyčios problema (1939); Urbi et orbi (1939); Teisingai prieita (1940); Gerąja linkme (1940); Kovo tema (1940); Kai Europos taiką geibėjom (1940); Tauta atspari (1940); Darbo žmogus (1940); Pas artimiausius kaimynus (1937); Baltųjų naktų šalyje (1937); Laiškai iš Varšuvos (1939); Stasys Šalkauskis (1952); Jonas Balkūnas; Jonas Šlepetys (1941); Mykolas Krupavičius; Petras Rimša; Čiurlionio ansamblis; Moteris lietuvių literatūroje; Menininkų uždaviniai ir visuomenė (1956); Naujas žingsnis į pasakų mokslą (1937); Grušo „Sunki ranka” (1937); Žmogus iš „Šiaudinės pastogės” (1940); Paukštelio „Kaimynai”; Lietuvju literatūras laureati (1936); Vormi probleemen leedu unes kirjanduses (1937).

IA T. 6: Vienų vieni; Rezistencija. – Chicago: Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1985. – 578 p. Turinys: Vienų vieni [monografija] (1964); Straipsniai: Gyventi per mirtį (1941); Prieš tautos valią (1941); Laiškas dr. von Rentelnui (1941); J’Accuse! Vokiečių okupacijos apžvalga (1946); Lietuvos vergijos dešimtmetis (1949); Lietuvos partizanų laiškas Sv. Tėvui (1953); Rezistencijos diena (1955); Ar tremty rezistencija galima? (1956); Rezistencija 15 metų fone (1956); Partizanai antrosios sovietu okupacijos metu (1960); Sukilimas ir tauta (1962); Lietuvos žydų likimas ir laikinoji Lietuvos vyriausybė (1978).

IV: Rengėjas

• IA Jakšto–Dambrausko laiškai Vaižgantui Tumui / spaudai paruošė Juozas Ambrazevičius. In: Athenaeum. IX metai (1938), t. 9, nr. 1, p. 3–47.

V: Apie J. Ambrazevičių–Brazaitį

• LK Antanaitis, Jonas Algirdas. Juozas Brazaitis – valstybininkas. In: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Metraštis. T. 26 (2005), p. 505–510.
• Juozas Brazaitis–Ambrazevičius – literatūrologas: mokslinės konferencijos, skirtos Juozo Brazaičio–Ambrazevičiaus 100–osioms gimimo metinėms, pranešimai. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. – 147 p.
• LK Banionis, Juozas. Juozas Brazaitis – vienas lietuvių išeivijos ideologų. In: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Metraštis. T. 26 (2005), p. 563–570.
• LK Bloznelis, Mndaugas. Juozas Brazaitis – tobulesnės demokratijos kūrėjas. In: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Metraštis. T. 26 (2005), p. 529–546.
• LK Bubnys, Arūnas. Juozas Brazaitis ir antinacinis pasipriešinimas. In: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Metraštis. T. 26 (2005), p. 547–554.
• IA Girnius, Juozas. Juozas Brazaitis – mokslininkas. In: Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. T. 10 (1984), p. 31–57.
• Ciplijauskaitė, Birutė. Literatūros eskizai. – Vilnius; Kaunas: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1992, p. 20–28.
• KR Kubilius, Vytautas. Žodžio ir veiksmo vienybė: Juozo Brazaičio šimtmečiui. In: Krantai. 2004, nr. 1, p. 21–26.
• Maceinienė, Tatjana. Kapas be paminklo, arba Dramatiškas Juozo Ambrazevičiaus–Brazaičio likimas. – Vilnius: Homo liber, 2021. – 175 p.
• LK Tyla, Antanas. Juozo Brazaičio pilietinė raiška. In: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Metraštis. T. 26 (2005), p. 489–498. 
• KR Valiušaitis, Vidmantas. Juozo Brazaičio politinė strategija tremtyje. In: Kultūros barai. 2004, nr. 1, p. 82–87.
• LK Vasiliauskienė, Aldona. Juozas Brazaitis – LKMA istorijos tyrėjas. In: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Metraštis. T. 26 (2005), p. 571–578.

Parengta 2025-01-08